Apie viską ir kartu apie nieką

www.zalanskaite.lt

Jei norime, kad mūsų gyvenimo tikrovė kartais taptų graži kaip pasaka, turime prisiminti, kur glūdi pasakos grožis: kad princas išgyvena nuostabą, kuri tik per nago juodimą nevirsta baime. Jeigu jis išsigąs milžino, galas jam, bet jeigu jis neapstulbs pamatęs milžiną, galas pasakai. Visa pasakos esmė ir yra ta, kad jis turi būti ir toks nuolankus, kad galėtų stebėtis, ir toks išdidus, kad mestų iššūkį. Taip ir mūsų nuostata pasaulio milžino atžvilgiu neturi reikštis augančiu subtilumu ar didėjančia panieka; joje absoliučiai tiksliomis dalimis turi jungtis abu šie jausmai. Turime jausti pakankamai pagarbos visiems aplink mus esantiems daiktams, kad labai atsargiai žengtume per žolę. Tačiau privalome pakankamai niekinti visus mus supančius daiktus, kad galėtume, reikalui esant, apspjauti žvaigždes. Tačiau (jei norime būti geri ar laimingi) privalome derinti šiedvi nuostatas ne bet kaip, o labai konkrečiu būdu. Tobula žemės žmonių laimė (jeigu ji kada ateis) nebus lėkša ir pastovi, kaip gyvulių pasitenkinimas. Tai bus tiksli ir pavojinga pusiausvyra, būdinga beviltiškam romanui. Žmogus privalo pasitikėti savimi tiek, kad leistųsi į nuotykius, ir drauge tiek abejoti savimi, kad jais džiaugtųsi.

Iš G.K. Chestertono knygos “Ortodoksija” (VII skyrius. Amžinoji revoliucija)

Įsigyti galite E2K elektroninėje parduotuvėje adresu www.e2k.lt

Aštuonerių metų vaikai pradeda abejoti savo įgimtais talentais. Jie “nebemoka” piešti, nebe visada pasako ką galvoja.
Šiandienos dvylikametis savąjį “Aš” keičia į kiemo draugams ir klasiokams priimtiną “Kažką”. Nes svarbu pritapti.
Šešiolikmečiams suaugę „gydytojai” konstatuoja vienintelę diagnozę - paauglys, atrodo, tuo viskas pasakyta.
Dauguma jaunų žmonių su tuo susitaiko, bet YRA KITOKIŲ.
Kas jie?
JAU GREITAI!

Didumas to, kas mumyse
iš meilės auga ir gerumo!
Aukšta liepsna lig raudonumo
Įkaitinanti mus. Dvasia
ir kūnas mūsų amžinumo.

Ir tu, ateinanti su ja,
esi šviesos atsiradimas.
Į mylinčias duris beldimas.
Prisiglaudimas tamsoje.
Prisikėlimas. Nutolimas.

Tai nuo tavęs čia taip šviesu,
Nuo žodžio šitaip pasakyto.
Nuo pagalvojimo balsu:
turbūt ne dėl savęs esu -
Esu turbūt dėl ko nors kito.

Į tave nerandu seno kelio.. Ir išeit iš savęs negaliu…

Užsimerk, padėkok, nusišypsok ir atversk naują švarų lapą!